Metalo lydimas

steel-construction7-620x400       Ikrova kraunama per šachtinės krosnies viršaus krovimo įtaisą .Lydantis apatiniams įkrovos sluoksniams ir degant kurui, įkrova leidžiasi į aukštesnės temperatūros zoną, o į išsilaisvi­nusią vietą, iš viršaus kraunama sekanti įkrovos porcija. Pa­krautą rūdą krosnies viršuje išdžiovina išeinančios 200—400° temperatūros dujos. Šachtos zonoje, kur temperatūra yra 400— 800°, anglies oksidas, gaunamas, nepilnai sudegus kurui, reaguo­ja su geležies rūda, atima iš jos deguonį, ir gaunama švari geležis. Svari geležis, leisdamasi žemyn, patenka į aukštakrosnės lydyklą, kur įkaitinama iki 1000—1200° temperatūros ir įanglinama iš anglies oksido bei kokso. Tuo pačiu geležyje išsilydo priemaišos (silicis, manganas, fosforas ir siera), esan­čios bergždžiojoje uolienoje ir kokse.

Geležiai įsianglinant, gaunamas špižius. Esant 1200—1300° temperatūrai, iš apatinės lydyklos dalies špižius nuteka į žaizd­rą. Žaizdro dugnas vadinamas padu. Viršutinėje žaizdro dalyje išlydyto špižiaus paviršiuje susirenka išlydytas šlakas, kuris su­sideda iš bergždžiosios uolienos ir kuro pelenų. Špižius nulei­džiamas iš žaizdro per laką maždaug aštuonis kartus per parą, o šlakas — per laką  dažniau, negu špižius.

Aukštakrosnės našumas — apytikriai 3000 t špižiaus per parą.Kad kuras degtų, per plieninį žiedinį ortiekį  ir pustuvus  orapūčių pagalba pučiamas oras. Norint padidinti aukšta­krosnės našumą ir sumažinti kuro sunaudojimą, pučiamas oras, pakaitintas iki 800—1050°. Oro slėgimas — apie 1,5 kG/cm2. Naujausiose aukštakrosnėse šis slėgimas padidintas iki 2,5 kG/cm2.Į aukštakrosnes pučiamas deguonies prisodrintas oras. Tuo atveju aukštakrosnių našumas padidėja dvigubai, o kokso su-naudojama 25% mažiau. Dar didesnis efektas gaunamas, į pu­čiamą mišinį įmaišius gamtinių dujų su deguonim. Gamtinėse dujose būna mažiau kenksmingų priemaišų (jų tarpe sieros), ir dėl to špižius gaunamas geresnės kokybės.

Išleistas iš aukštakrosnės špižius išpilstomas į formas. Su­stingęs formoje špižius vadinamas luitu; jis sveria apie 50 kg. Luitai patenka į mašinų gamybos gamyklų liejimo cechus per­dirbimui.

Lynai ir pakabos

metalineskonstrukcijosMontuojamų konstrukcijų alotampoms naudojamos kanapinės virvės (lynai). Jos  esti balintos ir įmirkytos derva, nuo 10 iki 112 mm skers­mens.

Plieniniai lynai (trosai) naudojami dažniausiai kėlimo mechanizmų skrysčiams, pakaboms, pririšimo lynams, atotampoms, traukiems. Lynai būna viengubo, dvigubo ir trigubo vijimo. Viengubo vijimo lynai vejami iš atskirų vie­lų, dvigubo vijimo — iš sruogų, o jos — iš atskirų vielų, trigubo vijimo lynai — iš kelių dvigubo vijimo lynų. Lynas turi organinę kanapių pluošto šerdį, kuri teikia jam lankstumo ir, sulaikydama tepalą, saugo vielas nuo korozijos. Vielų ir sruogų suvijimas esti vienpusis ir kryžminis. Kai suvijimas vienpusis, vielos sruogose ir pačios sruogos suvejamos ta pačia kryptimi, kai kryžminis,— vielos sruogose suvytos į vieną pusę, sruogos — į kitą. Suvijimo būdas nustatomas pa­gal išorinę išvaizdą. Kryžminio suvijimo lynuose vielos išsidėsčiusios lygiagrečiai lyno ašiai, vienpusio suvijimo — įžambiai.

Montavimo darbams naudojami dvigubo vijimo lynai. Jie esti su organine šerdimi  (OC), pagal suvijimo būdą — neišsisukantys, pagal kryptį — kryžmini.

Paprastosios kanapinės virvės (TOCT 483—75)

Virvės   matmenys Sruogų skaičius Balintos įmirkytos
pagal apskri­timą pagal skersme­nį 100   m masė kg Trūkimo apkrova kG 100 m

masė

kg

Trūkimo apkrova   kG
30

35

40

45

50

60

70

80

90

100

115

125

150

175

10

11

13

14

16

19

22

26

29.

32

37

40

48

56

15

18

24

30

39

54

75

96

123

153

150

180

258

351

6,6 8,5 11,3 14,3 17,2 25,3 30 40,2 50 72,8 94,8

112

161

220

628

740

980

1 200

1         550

2         080

2         820

3         520

4     400
5310

6         700

7     900
10 860
14 150

7,8 10 13,3 17 20,3 29,8 35,4 47,4 70 86

112

132

190

260

600

710

940

1 150

1 480

1         990

2         700

3         360

4         200

5         080

6     370
7510

10 320 13 440

Skiriasi pagal sruogų struktūrą: atskirų sluoksnių vielos liečiasi visu ilgiu — linija (J1K) arba tai tašku, tai linija (TJ1K) —su vienu sluoksniu tašku, su kitu linija. Skrysčiams, gervėms ir pakaboms naudojami lynai 6×36+1 su organine šerdimi pagal Valstybinį standartą (TOCT 7668—80) arba 6×37+1 su organine šerdimi pagal Valstybinį standartą (r0CT 3079—80); 6X37+1 su or­ganine šerdimi; pririšimo lynams, atotampoms ir traukiems — lynai 6X19+1 su organine šerdimi (rOCT 2688—80) arba 6×19 + 1 su organine šerdimi (TOCT 3077—80).Plieniniai lynai gaminami 250, 500 ir 1000 m ilgio. Sandėliuose jie laikomi suvynioti ant ričių arba į ritinius ( a, b). Kad nerūdytų, lynai sutepami.

Lyno išvyniojimas:

a — iš ritės, b — iš ritinio

Lynas iš ritės išvyniojamas įstačius ją į sukamą rėmą (oželį), suvyniojamas su­kant būgną. Jį reikia taip suvynioti, kad nebūtų kilpų ir lūžių.Lynas kapojamas reikiamo ilgio atkarpomis. Kad atkirsti lyno galai neišsi­suktų, į abi puses nuo kirtimo vietos per vieną du lyno skersmenis lynas apvy­niojamas minkšta viela. Po to lynas perkertamas kirstuku. Dirbti būtina su pirštinėmis, nes atitrūkę vielų galai gali sužeisti rankas.Lyno skersmuo matuojamas slankmačiu pagal diametraliai priešingas sruo­gas. Negalima matuoti skersmens pagal keturias sruogas, nes tuo atveju matuo­jamasis dydis bus mažesnis už tikrąjį lyno skersmenį.

Kiekvienas lynas (ritinyje) turi turėti medinę arba metalinę lentelę, kurioje nurodyta gamyklos pavadinimas arba prekinis ženklas, lyno gamyklinis nume­ris, sutartinis žymėjimas ir lyno ilgis metrais, lyno pagaminimo data, standarto numeris ir masė kilogramais. Lentelėje turi būti gamyklos techninės kontrolės skyriaus spaudas.Susidėvėję lynai brokuojami pagal trūkusių vielų skaičių, korozijos laipsnį ir šerdies būklę. Lynas turi būti brokuojamas, jeigu trūkusių vielų skaičius vie­name suvijimo žingsnyje viršija normas, nurodytas lentelėje.

lentelė.   Lyno brokavimo sąlyga — trūkusių vielų skaičius  viename vijos žingsnyje

6X19=114+1 6X37= = 222+1
Tempiamo  lyno organinė šerdis organinė šerdis
stiprumo atsargos koeficientas
Kryžminis Vienpusis Kryžminis Vienpusis
Iki 6 12 6 22 11
6. ..7 14 7 26 13
Daugiau kaip 7 16 8 30 15

Lyno suvijimo žingsniui (pav., a, b) nustatyti vienos sruogos paviršius pažymimas ženklu A, nuo kurio atskaitoma tiek vijų, kiek sruogų yra lyne. Ant pažymėtos sruogos kitos vijos pažymimas ženklas B. Atstumas tarp ženklų va­dinamas suvijimo žingsniu. Lynas brokuojamas, kai sudyla arba surūdija jo vielos (jų skersmuo sumažėja 40% arba dar daugiau).

Organinės šerdies didelio susidėvėjimo požymis yra jos skersmens suma­žėjimas, supuvimas, sutrūnijimas.Kai kanapinio arba plieninio lyno gale reikia įtaisyti kilpą, į ją įdedamas lynžiedis (lent.)—plieninis žiedas su pusapvaliu grioveliu iš išorinės pusės metalo konstrukkcijos.Kai lyną reikia tvirtinti prie stiebų, inkarų arba kitų įrenginių, surišami maz­gai, lynų galai supinami, sutvirtinami sąvaržomis, įpresuojami į movą arba pleiš-tinius gnybtus (lent.). Gnybtų skaičius apskaičiuojamas pagal lyno įtempimą, o kryžminio   vijimo,   b — vienpusio vijimo   (skaičiais pažymėti gijų   nu­meriai)! pav.  Vijos žingsnio nusta­tymas, bet jų turi būti ne mažiau kaip trys. Jie būna kalti arba lieti. Gnybto lankas de­damas iš lyno trumpojo galo pusės ir įveržiamas veržlėmis tiek, kad lyno skers­muo sudarytų 0,6 nominaliojo skersmens. Pleištiniai sujungimai su įvore varto­jami plieninių lynų galams sutvirtinti po lynžiedžiu. Toks sujungimas suspau­džiamas įtaisu, susidedančiu iš hidraulinio domkrato ir įpresuoto mazgo. Lynai pakaboms ir atotampoms pailginami bei prie kilpų jungiami taip pat ir supinant (pyne); skrysčiams naudojamų lynų taip jungti neleidžiama. Pynės ilgis būna 40 lyno skersmenų, supinama dirbtuvėse.

Meniniai geležies dirbiniai

kalvyste-metalo-gaminiai.ltDažnai tokie vežimėliai ar šlajukai turėdavo daugiau ar mažiau nu­sistovėjusi „pagražintą” pavidalą. Tačiau gabus kalvis ne tik sustiprinda­vo vežimėlio ar slajukų konstrukciją, bet ir nuo savęs pabrėždavo tam tikrą kaltos geležies formų lankstumą, aptakumą ir grakštumą. Ypač tai buvo būdinga kaustant įvairių formų lineikas, rečiau -jau tapusiais tra­diciniais kurliandiškus vežimėlius. Prie račių suteiktų formų sumaniai prisitaikydavo kalviai, o galiausiai ir dažytojai. Kalviai dažniausiai sai­kingų esinių ir kitokių formų geležies išraitymais papuošdavo vežimėlio riekj ar šonus, bet visą meninį puošnumą sudėdavo į aukštai iškeltos pasostės „nugarą”. Kartais tokių vežimėlių papuošimų galus kalviai da­bino spiraliniais ar kitokiais geometriniais, daug rečiau gyvūniniais ar augaliniais motyvais („Meniniai geležies dirbiniai, tureklai“).

Tokiam pirmajam transporto priemonių tipui J.Laniauskaitė Mor­kūnienė priskyrė ir išeigines vienkinkes bei porines bričkas, brikelius ir fajetonus su įvairių formų viršutine dalimi. Fajetonai bene labiausiai skyrėsi nuo įprastų „brikelių” ir didumu, ir forma bei apkaustymu. Jais paprastai važinėjo turtingesnieji. Kai kurie žinių pateikėjai nurodė, kad fajetonui apkaustyti geležies reikėję tiek pat, kiek darbinių vežimų (ra­ra) apkaustymui. Tačiau kaustant fajetoną reikėjo įdėti daugiau darbo,sumanumo bei išmonės. Beje, fajetonų gamyba Lietuvoje labiau nepa­plito. Tai buvo daugiau prestižo ir mados dalykas. Pvz., kalvis Pr. Ado­mavičius už fajetono apkaustymą paimdavęs net iki 800 litų. O tai bu­vo labai brangu.

Tarp kitų meniškų dirbinių svarbią vietą užėmė ir įvairios statybi­nės (architektūrinės) detalės. Ypatingą dėmėsi atkreipiame į XIX a. pab.-XX a. pradžioje kalvių nukaltas dvarų metalines aptvaras, taip pat bažnyčių šventorių vartus. Ne visada jie būdavo nukalami vietos meistrų. Pasiturintys dvarų savininkai ar turtingesnių parapijų klebo­nai tokius aptvarų vartus ar vartelius kartais užsakydavo ir atsiveždavo iš užsienio. Kartais pasikviesdavo meistrus. Pvz., Rokiškio Šv. Mato bažnyčios šventoriaus vartus nukalė kalvis Juzefas Stodleris iš Įlūkstės už suderėtus 5875 sidabro rublius (išmokėta 4464 s.rb). Šiuos puikiai nukaltus vartus norėta parodyti ir Varšuvoje). Ypatingu puošnumu, esiniais (barokiniais) ornamentais pasižymėdavo (kaip ir kaimyninėse šalyse) dar XVI-XVIII a. statytų bažnyčių durų vyriai, užraktai (apy-raktės) ir kt.Kalbant apie užraktus, reikia nurodyti, kad tik kai kurie miestų, dvarų ir kaimų kalviai sugebėdavo pagaminti ne vien išmoningai ir pa­tikimai sukonstruotas spynas, bet ir tokias, kurios džiugintų akį meni­ne forma. Ypač tai pasakytina apie duryse ir skrynių antvožuose.Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo, kai dažnai buvo vagiami arkliai, kaimų kalviai sukonstruodavo ir pagamindavo specifinės formos arklių pan-čiojimo spynas.Kadaise buvo vertinamos ir visoje Lietuvoje gaminamos kraitinės skrynios ir kūpami. Jų paskirtis aiški ir visiems suprantama – saugoti jau­namarčių kraitį ir šiaip sukauptą dažniausiai audinių kraitį. Jos turėjo ne tik šią, sakytume, grynai utilitarinę, bet ir svarbią paprotinę reikšmę.Todėl būdavo puošiamos net trimis apdailos formomis. Vieną iš jų turė­jo skrynių ir kuparų pavidalas bei medžio lentų konstrukcija, jų sujungi­mas, antrą – aliejinė tapyba ir trečią – geležies (skardos) apkaustai ir apkalai. Pastarieji atlikdavo dvi funkcijas: skrynių konstrukcijų sutvirti­nimo ir meninės raiškos, kuri gana dažnai konkuruodavo su įvairiaspal­ve aliejine tapyba ( „Žemaičių skrynių ir kuparų apkalai”). Tapy­ba dažnai pasižymėjo spalvingumu, augalų ir gyvūnų ornamentika ir mi­nimus metalo apkalus nurungdavo. Tačiau neretai būdavo ir priešingai. Kartais skrynių apkaustai pasižymėjo įvairiu ir netgi turtingu skrynių kam­pų ir kraštų, o ypač priekinės pusės (fasado) apyrakčių ir 2-3 skardos juostų profiliavimu ir dailiu ritmingu metalo juostų ir jas tvirtinančių vinių išdėstymu. Turtingais ir meniškais geležies apkalais pasižymėjo kai kurios Žemaitijos ir iš dalies Suvalkijos skrynios. Tačiau ir Aukštaitijos kalviai nenusileisdavo savo darbais ir išmone. Vienas iš daugelio tokių skrynių bei spintų apkaustytoj ų buvo ir Kupiškio krašto (vėliau persikė­lė į Rokiškio apskr.) kalvis Jonas Dagys. Jis, beje, nukaldavo taip pat ir dailių kryžių. Kaip jau minėjau, tokių universalių ir gabių kalvių Lie­tuvoje buvo gana daug..    .

Lietuvos muziejuose yra surinkta ne tik daug skrynių ir kuparų.

Augalinės žaliavos parfumerijoje

Augalinės žaliavos

              Ne vien gėlių žiedai naudojami parfumerijos pramonėje. Kai kurios žalia­vos, kurias kasdien naudojame kitiems tikslams, taip pat yra žinomos parfumeriams.

ŽIEDAI, ŽIEDLAPIAI, PUMPURAI, VAINIKLAPIAI

Ryšys tarp žiedų ir kvepalų visiškai aiškus. Tačiau prabėgo daug laiko, kol gėles pradėta naudoti parfumerijoje. Žmonėms reikėjo ryžto, išradingu­mo, lakios vaizduotės, kad viename flakone sutelktų visą “augalų dvasios” j vai rovę ir kerus.

Jau daugiau kaip tris tūkstančius metų kvepalų mėgėjai iš visų gėlių la­biausiai pamėgę rožę. Homeras mini rožių aliejų, kuriuo Afroditė trinda­vo Hektoro kūną. Aliejų gaudavo žiedlapius maceruodami alyvų alyvoje. Islamo šalių parfumeriai pirmieji pradėjo distiliuoti Damasko rožės žied­lapius. Persijos miestas Sirazas nuo VIII amžiaus buvo garsus rožių vande­niu, kurį iki XVII amžiaus eksportuodavo j Europą, Indiją ir Kiniją. Farma­cijos pramonėje ir kulinarijoje naudojamą rožių vandenį visais laikais, nuo Renesanso iki XIX amžiaus, labai vertino Vakarų Europos parfume­riai, o persų sultonai pažengė dar toliau – j savo čiužinius kimšdavo bran­giai kainuojančius žiedlapius.

Iš šimtų žinomų rožių rūšių parfumerijos pramonėje naudojamos dvi: Ro­sa centifolia, vadinama dar gegužine arba Provanso rože, auginama Gra­sė, Maroke, ir Rosa damascena, Damasko rožė, auginama Bulgarijoje ir Turkijoje. Iš Graso centifolia, ekstrahuojant lakiaisiais tirpikliais, gaunamas konkretas, paskui – absoliutas. Maroko centifolia ir Turkijos damascena apdorojamos ir tirpikliais, ir garu; pastaruoju būdu gaunamas eterinis alie­jus. Bulgariškoji damascena apdorojama tik garu. Rožės žiedlapių skyni­mas yra labai subtilus darbas. Didžiausias rožių žiedlapių priešas yra sau­lė, nes karštu dienos metu rožių kvapas būna stipresnis, bet ne toks malo­nus. Todėl žiedlapiai renkami vos patekėjus saulei, lapelis po lapelio, ir kuo greičiau. Daugiausia lakiųjų medžiagų žiedlapiuose yra apie pusę devynių. Labai patyręs rinkėjas surenka nuo penkių iki aštuonių kilogra­mų žiedlapių per valandą, stropiausiems kartais pavyksta surinkti iki pen­kiasdešimties kilogramų per dieną. Jei šis skaičius kam nors atrodo labai įspūdingas, galima pridurti, jog reikia penkių tonų žiedlapių vienam kilo­gramui kvapiosios esencijos gauti! Taigi iŠ kasdienio surinkto derliaus ga­lima gauti truputį daugiau negu vieną gramą gryno kvapiojo aliejaus… Šį aliejų sudaro apie trys šimtai molekulinių sudedamųjų dalių.

burberry-brit-edt-moterims-100ml-testeris

Spa reikšmė šuolaikiniame gyvenime

Tam yra SPA etiketas, kuris ir kuria palan­kią terpę gerai kliento dvasinei ir fizinei būklei pasiekti. Svarbi SPA darbo kryptis yra konsul­tuoti ir šviesti, kad lankytojai galėtų namie tęs­ti tai, kas jiems rekomenduojama SPA salone.

SPA salono procedūros

Bazinės SPA salono procedūros yra kūno, o veido, plaukų, nagų — papildomos procedūros.Vienas svarbiausių SPA salono struktūros komponentų yra atskira kiekvienam klientui pa­talpa, kurioje su juo dirba specialistas pagal jo individualią programą. SPA salonų darbuotojai yra tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai, o procedūroms naudojamos tik rinktinės, dažnai unikalios priemonės, gamtos produktai ir kosme­tikos serijos, sukurtos ir skirtos SPA. Iš gamtos — gydomosios druskos, gydomieji purvai, augalinės žaliavos, tačiau svarbiausią vietą užima vanduo. Juk SPA — tai „sveikata vandens dėka”, nes su vandens švelniu bangavimu, tyliu čiurlenimu at­eina kūno ir sielos ramybė, susitaikymas ir susi­liejimas su gamta, taip per vandenį realizuojama SPA koncepcija — sugrąžinti žmogų žmogui ir gam­tai. SPA salonai siūlo daug ir įvairių šalto ir karš­to vandens procedūrų — su gėlu ir vandenyno van­denimis dušų, vonių, baseinų, krioklių, taip pat įviniojimų su jūros ir žemyno augalais, aliejais bei gydomuoju purvu ar moliu. Su vandeniu deri­namos pirčių procedūros,o su jomis —masažai. SPA salonuose dirba kvalifikuočiausi masažuo­tojai, juose atliekami visokiausi masažai.Kūno priežiūra SPA salonuose — tai proce­dūrų visuma, kuri užima svarbiausią vietą tarp visų salono paslaugų. Būtina yra detoksikaci­jos procedūra, be kurios neįmanoma pagerinti odos būklės. Ji padeda organizmui išskirti kenksmingas medžiagas. Išvalius gyvybiškai svarbias organizmo sistemas, žmogus pajaunė-ja ir atgauna gyvenimo džiaugsmą.

spa_kvepalai

SPA programos

SPA, skirtingai negu paprastuose salonuo­se, klientui siūlomas paslaugų kompleksas — ir ne tik SPA kurortuose, bet ir SPA salone mies­te, per vieną dieną. SPA paslaugos — tai ne pa­vienės procedūros, o pagal pasirinktą tikslą su­kurta   programa,   sudaryta   iš   daugybės procedūrų, veikiančių reikiama linkme. SPA pro­gramos būna vienadienės ir daugiadienės.

Pateiksime septynių dienų organizmo stipri­nimo programos pavyzdį:

♦ Pirmiausia klientą apžiūri gydytoj as.

Po to jam skiriama individuali fizinių prati­mų programa, stiprinanti širdies ir kraujagys­lių sistemą ir raumenų tonusą.

♦ Pratimai daromi kasdien, krūvis didinamas
pamažu.

Programą sudaro talasoterapijos, krioterapi­jos kursai ir sporto masažas.

Derinant su hidromasažu šią programą ga­lima rekomenduoti nuo sąnarių ir nugaros skausmų, artritų, osteoporozės, skysčių susi­kaupimo organizme.

Pagrindinį kursą papildys:

  • įviniojimasjūros purvu;
  • „šarko” dušas, gerinantis kraujotaką ir or­ganizmo valymą;
  • masažo seansai.

Visų rūšių procedūras taip pat apima svorio mažinimo, anlistresinė, jauninimo daugiadienės programos.

Vienos dienos programos yra ilgos (klientas SPA salone praleidžia visą dieną) ir trumpos (jos trunka nuo vienos iki kelių valandų).

Pavyzdinė dienos „Liuks” programa:

  • talasoterapijos seansas;
  • sauna;
  • aromatinė garų procedūra;
  • kontrastinis dušas;
  • atliekama veido valymo procedūra;
  • po to siūlomi vegetariški pietūs ir žolelių arbata.

Trumpos programos skirtos tiems klientams, kurie negali SPA salone praleisti visos dienos. Pavyzdžiui:

„SPA absoliut”. Trunka 1 vai. 55 min.

♦ gydomasis masažas;

♦ veido kaukė su šilko proteinais.
„Vandenyno dovanos”. Trunka 1 vai. 40 min.

♦ aromatinis Mniojimas su vandenyno dum­
bliais;

♦ vandenyno druskos ir dumblių vonia.
„Taičio pasaka”. Trunka 1 vai. 25 min.

♦               jūros vonia su jazminais ir kitų augalų žied­
lapiais.

„Mistinė kelionė”. Trunka 3 vai. 25 min.

  • havajiškas paralelinis keturių rankų ma­sažas;
  • kūno valomoji procedūra naudojant kosmetiką.

Kas tai yra plaukas

Plaukų reikšmė žmogui tampa vis daugiau estetinė negu praktinė. Jų forma, spalva, o ypač būklė didžiąja dalimi lemia moters pa­trauklumą. Taigi būtina plaukais rūpintis ir juos teisingai prižiūrėti, o tam reikia šiek tiek žinių. Šioje srityje yra daug mitų ir nepagristų teiginių, kuriuos, kad ir kaip paradoksalu, daž­niausiai skleidžia kai kurių plaukų priežiūros priemonių gamintojai. Pavyzdžiui, vienas tokių teiginių yra tai, kad „kasdien po kelis kartus plauti galvą visiškai nekenksminga”. Vieninte­lės kam tai nekenkia, yra pačios parfumerijos firmos. Dauguma plaukų ir odos specialistų mano priešingai. Kitas teiginys: siūloma nau­doti šampūnus nuo pleiskanų, tačiau nepers-pėjama, kad plauti galvą tokiais šampūnais kai pleiskanų nėra — žalinga.

Kas tai yra plaukas? 97 proc. jo sudaro balty­mas keratinas, kuriame yra geležies, vario, cin­ko, chromo bei kitų mikroelementų ir vitaminų A, B, C, D ir P. Tris plauko svorio procentus sudaro vanduo.

Plaukas skiriamas i dvi dalis: šaknį — giliai odoje ir stiebą, arba plauko kūną — virš odos. Plauko šaknis baigiasi sustorėjimu, vadinamu plauko svogūnėliu. Plauko ląstelės susidaro šia­me svogūnėlyje, kuris yra pačiame maišelio (fo-likulo) dugne. Būtent iš šio svogūnėlio plau­kas pradeda augti. Plaukai auga visą laiką: naujos ląstelės formuojasi, bręsta ir žūva, plau­ką stumdamos pirmyn. Iš odos jungiamojo au­dinio susidaro Įdubimas į plauko svogūnėlį, va­dinamasis plauko spenelis, kuris maitina plau­ką. Nuo jo priklauso plauko būklė ir augimas.

Matoma plauko dalis — stiebas susideda iš trijų sluoksnių: vidinio (šerdies), vidurinio (žie­vės) ir išorinio (kutikulės). Vidinio sluoksnio.

parfumerija_kvepinkis.lt